- kukė
- 1 kùkė sf. (2), kukė̃ (4) J, NdŽ 1. medžio gabalas, trinka, rąstagalys, stukas: Sukapok šitą kùkę malkom Ktk. Sumesk ir kukès pečiun Trgn. Pakišk kùkę po ratu, kad vežimas nebėgtų Ktk. Surink kukès nuo skiedryno Slk. Būta mergos – kai kùkė (nedidelė, stora) Sld. 2. prk. mažo ūgio moteris: Šitokių kùkių man į marčias nereikia – yra diktesnių Slk. 2. J lazdos storasis galas, galva: Tokia didelė kùkė uždėta ant lazdos, kaip razbainykų Ds. 4. kultuvo galva, buožė: Kur čia reiks gauti gerų kùkių dėl kultuvų? Ds. 5. pagalys, lazda su drūtesniu galu: Kai ledas nestoras, tai labai gerai sekas mušti žuves kukėm Vlk. | prk.: Su savo šita kukelè (be pirštų ranka) anas negali ir šaukšto paimti Ds. 6. dalgio rankena: Mano dalgė be kùkės Ds. 7. medinis ar geležinis kuoliukas, įkaltas į valties kraštą, už kurio užkabinamas irklas: Užkabink irklą už kùkės Dkšt. 8. prk. galva: Kas ant ko, o vaikai ant tėvo kùkės Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.